pupuras

pùpuras sm. (3^b) 1. žr. 1 pumpuras 1: Jeg da tokie orai pabus, gali nušalt pupuraĩ Sdk. Tas pupurų̃ lytus (sprogstant pumpurams) daug kam pakenkė Eig. 2. žirginys: Šluotos iš beržo šakų, kur nė[ra] su pupuraĩs Yl. 3. NdŽ, Lž, Brs žr. 1 pumpuras 4: Visa kupra vieni pupuraĩ Pkl. Čia ne karpa, bet pupurẽlis Sd. 4. žr. 1 pumpuras 5: Tankus skietas sukaiš siūlų pùpurus Žeml. Neblogos vilnos, bet yr tokie pupuraĩ, reik pešti i pešti, tokie kunkolai Trk. | Kaip čia man išmokus megzt pupuriùkais Sdk. 5. euf. membrum virile: Vaikis su pùpuru! Kl.

◊ pùpurą dúoti barti, mušti: Parvažiuos Jonis, dúos jums pùpurą – sienoms eisiat Pkl.